Statybinis reljefas, ypač tiltų atramų, atliekamas formuojant geosintetine medžiaga sutvirtintą žemę už monolitinės objekto konstrukcijos. Reljefas gali būti taikomas naujai statomų arba jau esamų tiltų atramų galinėms sienoms bei sparnų sienoms.
Pastatę bloką iš sutvirtintos žemės, gauname tuščią erdvę tarp bloko ir atramos monolitinės sienos. Jis sumažina žemės slėgį ant sienos iki „0“ (nulis). Horizontaliąją jėgą, veikiančią tradicinėse atramose ant monolitinės konstrukcijos, perima geosintetinės medžiagos, sudarančios sustiprintos žemės bloką.
Be to, dėl sumažėjusių monolitinių konstrukcijų (sienų, sparnų) dydžių, nes sumažėja skerspjūviuose veikiančios jėgos, sumažėja ir tarpinių atramų pamatų poveikis. Dėl to atsiranda galimybė optimizuoti tarpinius pamatus (pvz., sumažinti polių skaičių ir (arba) skersmenis) ir tai leidžia sutaupyti sąlyginai daug lėšų, lyginant su įprastinėmis statybos technologijomis.
